Formulinės pasakos

Formulinės (arba grandininės, kumuliatyvinės) iš kitų pasakų išsiskiria savita forma: joms būdingas tam tikrų žodinių konstrukcijų arba formulių kartojimas. Kas kartą pakartojant įvedamas naujas veikėjas, aplinkybė ar detalė. Dažniausiai pasakojama apie įvairius gyvulių, paukščių ar žvėrių nuotykius, fantastinius įvykius. Paprastai menkos ir visiškai nereikšmingos priežastys sukelia nesibaigiančią dramatiškų įvykių ir komiškų jų pasekmių virtinę. Įvykiai hiperbolizuojami, paradoksalūs, dažnai alogiški. Nuolatinis formulių kartojimas pasaką paverčia tiradiška, tačiau lemia ir jos išbaigtumą bei darną.

Formulinė pasaka “Kam tie ponai”:

Atlėkė erelis su dideliu gurkliu.
– Ereli ereli, kas tavo gurkly?
– Kunigo pinigai.
– Kam tie pinigai?
– Dalgelei pirkti.
– Kam ta dalgelė?
– Šieneliui pjauti.
– Kam tas šienelis?
– Karvelėm ėsti.
– Kam tos karvelės?
– Pieneliui laidyt.
– Kam tas pienelis?
– Piemenėliam valgyt.
– Kam tie piemenėliai?
– Kiaulėm ganyti.
– Kam tos kiaulės?
– Šlaitams knisti.
– Kam tie šlaitai?
– Kviečiam sėti.
– Kam tie kviečiai?
– Baronkom kepti.
– Kam tos baronkos?
– Bobom valgyt.
– Kam tos bobos?
– Parakui trinti.
– Kam tas parakas?
– Kiškiam šaudyt.
– Kam tie kiškiai?
– Ponam valgyt.
– Kam tie ponai?
– Ant geležinio kriūko pakart.