Žemaičių patarlės

Žemaičių patarlės ir priežodžiai.

Patarlės ėr priežuodē – trumpa, konkreti, bet svarbiausē ­ gīvenėmo patėkrinta išmintės. Nu seniausiu laikū žmuonės ėiškuojė, kāp geriausē ivardintė, apibūdintė gīvenėma reiškėnius, žmuoniū elgesi, karaktuori. Vėsė tėi pastebiejėmā, apibėndrėnėmā īr sodietė i patarlės ėr priežuodius.

Aple žmuogaus pruota:

Kas pruotings, tas baguots.
Galvuots kap kanapis.
Dorna ė bažnīčiuo moš.
Galva tor tik tam, ka i sobėnė lapu nepribėrto.
Nu žiuoploma vaistū nier.
Dėrbk so galvo, vuo ne so sobėnė.
Ėlgs plauks ­ trumps razoms.

Mintīs aple muoksla:

Kou jauns ėšmuoksi, sens neožmirši.
Ėš kaktuos svėista netepsi.

Aple lėngvabūdėškoma:

Kor vies pot, tėn ėr linkst.
Plūduriou kap šūds ont vondėns.

Aple miegiejus pasėgėrtė:

Kas gėras, tou ėr perkūns trenk.
Kelas kap šūds ont šakės.
So gondrās kėlsi, so varnuoms krėsi.

Aple melagīstė, sarmatas netoriejėma:

Pats maiša plieš, pats žvėig.
Kiaulė sarmatas netor.
Veizas kiaulės akimis.
Ileisk vėlni i bažnīčė ė unt altuoriaus ožlėps.

Aple nepaslonkoma, neapsokroma:

Sokas kap mėnturis.
Vākščiuo kap mėgla dėina.
Ėšejė kap ežīs mėiliū.

Aple tīlenius, paniurielius:

Sosėraukės kap devīnės petnīčės.
Atsėvėipės kap zabora komelė.
Sosėraukės kap nagėnė.
Tīl kap žovės, borna prisėsiemės.
Tīl kap sobėnė.

Aple darbštoma:

Kėinuo ronkas joudas, tuo sāžėnė balta.
Kor diesi, tėn pritėks: ėr pri puona, ėr pri klėbuona.

Aple tingėnīstė:

Dėrb kap ne so sava nagās.

Aple tus, katrėi pradiejė, bet nepabėngė darba:

Apšėkā nīkšti, apšėk ė delna.
Bezdiek nebezdiejės, vės tėik šėktė reikies.

Aple guobšoma:

Kas svetėma nuor, tas ė sava netor.

Aple tus, katrėi skob:

Skob kap plėks i pirti.
Šuokėnie kap lopams.
Šuokėnie kap pėzios, katros jaujė oždegė.
Laksta kap pratrīdės.
Laksta kap velnė nešams.
Laksta kap i sobėnė ignībts.
Šuokėnie kap varlie ont lėntuos.

Aple navalas:

Kor šėka, tėn palėka.

Aple nekontrībė:

Veršis karvės sobėnie, vuo žīds jau so peilio šuokėnie.

Aple besaiki nuora vėskou žėnuotė:

Daug žėnuosi, greitā pasėnsi.
Prarėjė kap šou moila.

Aple žmuoniū nesotarėmus:

Vėinam jouda, kėtam ­ balta.
Vėinam ruožė, kėtam ­ rupūžė.
Vėns trauk, kėts velnė lauk.
Draugau kap šou so katė.
Pouds pouda vanuo ­ abo labo joudė.
Sermiega sermiega jied.

Aple panašoma:

Tuoks tuoki pasėtėka ėr ont alaus pavadėna.
Aklos akla vėd.
Varns varnou akėis nekert.

Aple prigimti, papratėma:

Kuoks vel’ns gėmė, tuoks ėr dvies.
Ėš mėška parvežts i mėška ė veizas.
Vel’s angelo nepasėvers.
Prigimtės už papratėma baisesnė.

Aple gėrtuoklīstė:

Gėrtam ėr jūra ligi kieliu.
Gėrta ė vel’s neraus.

Aple ikīroma:

Kimb kap šūds pri sėinas.
Draska kap kuilis riegsti.

Aple veidmainiavėma, apsėmetėma:

Gailės kap pernīkštė snėiga.
Kauk kap vėlks avietīnė.

Aple muoralė:

Auksos ė pelėnūs blėzg.
Kuol vėsėms itiksi ė nu velnė atliksi.
Prastam gers nebūsi.
Velnė nešts ė pamests.
So velnio vuobolū rinktė nėisi: paliksi ė be maiša, ė be vuobolū.
Šou ėr ont Pondėiva luo.
Šonėis balsos i dongo nein.
Šūda lėnk ne diel baimės, vuo diel smarvės.
Už gera vėsumet prasto atsėmuok.
Nier tuo bluoga, kas neėšeito i gera.
So kou sotapsi, tuoks ė pats tapsi.

Aple meilė:

Meilė ož trīda baisesnė.
Meilė ­ ne seilė, nenurīsi.
Meilė ­ ne seilė, neėšspjausi.
Sena meilė nerūdie, laikou einou viel atgīn.
Tėn, kor do jaunė, puoteru nieks nekalb.

Aple muotrėškas:

Je muotrėška perš, vel’s šliūba doud.
Taršk kap pardžiūvė lapā.
Buoba ėr ož vėlni mondresnė.
Kor muotrėška pėili galond, ni vel’s nežėna.

Aple fizinius trūkumus:

Kuoks pastatīts, tuoks pagoldīts.
Kėik parėtos, tėik pastatios.
Aukšts kap kartė.
Kap krīžiaus minīčka ėšbala, ka vėlni pamatė.

Aple gīvenėma ėlgoma, jaunīstė ė senatvė:

Jauna pouš zūbā, vuo sena ­ drabožē.
Je jauns pablūdėj, Dėivalis nesūdėj.
Žėlė galvuo ­ vel’s oudėguo.
Kas tievū neklausa, valga douna sausa.

Aple svēkata:

Svēkata ož auksa brongesnė.
Tamstas lėga kap mona svēkata.
Serg, vaituo ­ valdītė nenostuo.
Svetėma lėga pėršto īr maišuoma.
Eglė, katra trat, ėlgiau laika.

Aple smėrti:

Smėrtis i dontis neveiz.
Solig saulė negīvėnsi.
Nomėrės nebiparėisi.

Aple valgi, apriedus:

Devė Pondėivalis dontis, dous ė dounas.
Pėlvs ­ ne gruomėta.
Ėš bada ėr šou varškė jied.
Prastuos potras ė šou nejied.
Poikē pariedīk ­ ė mėits būs poikos.
Poikem žmuogou ė smurglis tink.
Luops ont luopa ė tretiesis ont vėršaus.

Aple nuorus, tėkslus, rizika:

Nerizikoudams ni kėlniu neprišiksi.
Lauk kap gervė giedruos (pagadas).
Beėiškuodams balondė netėksi ė varnas.
Ruošas kap varna i ožmari liektė.
Ėšspjuovės nebsogausi.
I pelkė krėtės sausos nekėlsi.
Kas galvuo, tas ėr ont lėižovė.

Aple torta:

Baguotam ėr vel’s i kuošė šėk, biednam ­ ėr kroupus primīž.
Už piningus ni tortu, ni meilės nenopėrksi.