Vaikų dainos

Vaikų dainos – tai suaugusiųjų sukurti tautosakos kūriniai vaikams ir pačių vaikų kūryba. Vaikų dainos skirstomos į kelias žanrines grupes: lopšinės, žaidinimai, gyvūnijos apdainavimai, erzinimai. Mažiems vaikams dainuojamos lopšinės – neilgos dainelės (dažnai improvizacinės), kurios atliekamos juos supant, raminant, migdant. Suaugusiųjų specialiai vaikams sukurti ir žaidinimai – nesudėtingos judesių lydimos dainelės ar rečituojami, skanduojami trumpi kūrinėliai. Kartais žaidinimai atliekami visai be judesių, panaudojant tik raiškią mimiką, intonaciją.

Tai tarpinė žanrinė grupė, esanti tarp žaidimo ir dainos: čia vaikai ne patys žaidžia, o yra žaidinami suaugusiųjų, kai norima juos numaldyti ar pralinksminti. Kita vaikų dainų grupė yra gyvūnų ir paukščių (dažniausiai oželio, kiškio, žvirblio, pelėdos) apdainavimai, dainuojami jau paaugusių vaikų. Čia aptinkame dainų, atėjusių iš kitų folkloro žanrų – kalendorinių apeigų, vaišių, medžioklės, krikštynų, vestuvinių. Gyvūnijos apdainavimams artimos formulinės dainos, tačiau dėl savitos kilmės, ypatingos kompozicinės struktūros jos sudaro atskirą žanrinę grupę, artimai susijusią su formulinėmis pasakomis. Pagal turinio plėtojimą išskiriami du jų tipai: grandininės dainos (naujos eilutės pradžioje pakartojami prieš ją esančios eilutės žodžiai), kumuliatyvinės dainos (kiekviename posme pridedama po vieną, naują turinį išreiškiančią eilutę, toliau pakartojant visas iki tol buvusias). Formulinės dainos, savo kilme siejamos su kalendorinių apeigų dainomis, vaikų mėgstamos dėl juokingo turinio ir linksmų pasikartojimų. Pačių vaikų kūrybos specifika atsiskleidžia erzinimuose. Tai trumpos dainelės arba eiliavimai, kuriais išjuokiamos būdo savybės, šaipomasi iš išvaizdos, vardų, erzinami gyvuliai ir paukščiai. Gyvūnijos erzinimai artimai susiję su paukščių garsų pamėgdžiojimais.

Vaikų daina “Aš pamačiau kukutį”:

Aš pamačiau kukutį
Par du lauku lekuntį,
Auksa lėzdą sukuntį,
Auksa kiaušius deduntį.
Aš kukočiou: „Diev, padiek“,
Mon kukot‘s – kiaušelį,
Aš kiaušelį – mačiute,
Ma mačiuti – sūrelį,
Aš sūrelį – šeinpjuoviou,
Mon šeinpjuovis – šeinelį,
Aš šeinelį – karvele,
Mon karveli – veršelį,
Aš veršelį – žydeliou,
Mon žydelis – triūbelį,
Aš su trūbu trūbijau,
Mergis vaikus šonkinau,
Aš su trūbu trūbijau,
Mergis vaikus šonkinau.